Pinigai is interneto: Visa teisybe
English
Sponsoriai
E-Gold

Daugiau info #pinigai

Sveiki,
"Norite uzdirbti daug pinigu? Cia, dabar ir be dideliu investiciju? Nesitraukdami is savo darbo vietos ar netgi miegodami? Mes pasiruose jums padeti",- tokius ir panasius skelbimus galite aptikti visur - ir lietuviskuose, ir uzsienio tinklapiuose. Siu ikyriu "prekybos agentu" zadami milijonai, daznai munipuliuojant savoka "daryk pinigus nieko neveikdamas" vienus supykdo, kitus sudomina, trecius privercia nusisypsoti. Ka gi is tikruju siulo sie "pinigu agentai"? Pabandykime issiaiskinti.

Reklama internete nieko nebestebina - ji tokia pat iprasta, kaip ir skelbiama per televizija ar spauda. Erzina tik reklama perkrauti tinklapiai. Del reklamos skelbimo su jos uzsakovais galite tartis asmeniskai, galite kreiptis i ivairias apsikeitimo nuorodomis (link- exchange) programas, galite pasiieskoti imoniu, kurios pacios siulo pinigus uz reklama. Pinigu siuo budu uzdirbsite tik pritrauke i savo tinklapi labai daug vartotoju. Budas patrauklus tuo, kad daugeliu atveju leidzia ne tik reklamuoti kitus, bet ir reklamuotis paciam.
Is imoniu, kurios pacios siulo pinigus uz reklama jusu tinklapyje, reiketu isskirti du labiausiai paplitusius tipus. Pirmajam priklausytu verslo kompanijos, kurios turi tam tikra klientu rata ir moka dazniausiai apie 16 JAV centu uz kiekvieno reklaminio skydelio paspaudima. Antrajam - pornografijos industrijos atstovai. Pastarieji moka daugiausiai, todel daznai galima pamatyti pornografinius tinklapius reklamuojancias svetaines, kuriu turinys visiskai nesiderina su reklama. Norintiems uzdirbti tokiu "nesvariu" pinigu is karto pasakysiu: Lietuvoje pornografijos platinimas ir reklama - neteiseta veikla. O ir uzsienieciu tinklapio prestizo tokia reklama nepakelia. Daugiausiai jos galima aptikti seseliniame interneto pasaulyje, kur valdo smurtas, seksas, hakeriai ir piratai. Reklamos budai dazniausiai taip pat nesaziningi: naudojama daugybe klaidinanciu nuorodu ir kitokiu gudrybiu, privercianciu atsitiktinai uzklydusi vartotoja "pereiti" per daugybe reklaminiu skydeliu.
Pinigus galite gauti ir uz tai, kad i "pinigu uzdirbinejimo versla" itraukiate savo draugus, pazistamus ir atsitiktinius zmones. Butent taip verbuojami nauji nariai i dazna religine sekta ar narkotiku prekeiviu organizacija.
Nors nereikia jaudintis - be rekomendaciju neissiversite ir noredami patekti i elitini verslininku kluba. Taigi verbavimo metodika yra seniai istobulinta ir ne karta pasiteisinusi ivairiose musu gyvenimo srityse. Jei esate komunikabilus, mokate patraukti klientu demesi, isiulyti preke, sudominti savo draugus ir pazistamus naujais pinigu uzdirbimo budais - tai galite pabandyti.
Taciau pagalvokite - ar, turedami sias vadybininko savybes, dar neuzdirbate daugiau, negu jums siulo interneto kompanijos? Gal svaistote savo laika veltui? Panasu, kad toks "verslas" yra patraukliausias asmenims, kurie turi daug laisvo laiko arba neturi realiu galimybiu kitaipdirbti: tai moksleiviai, studentai, namu seimininkes ir t.t.
Eilinis amerikietis kiekviena diena priverstas ismesti daugybe i jo pasto dezute atejusiu reklaminiu spaudiniu. Tradicijos "siukslinti" pasto dezutes persimete ir i interneta. Tereikia paklaidzioti po jo platybes ir uzsiregistruoti desimtyje populiariu tinklapiu, paliekant savo el. pasto adresa, ir, ko gero, pradesite gauti ivairius reklaminius laiskus. O jei paliksite savo adresa pornografija, nelegalia programine iranga arba greitus praturtejimo budus siulanciuose tinklapiuose, gaunamas reklamos kiekis katastrofiskai padides. Gaudami tokius neprasytus laiskus piktinames, ieskome budu, kaip nuo ju apsiginti, keikiame save, kad per ziopluma nurodeme tikra savo adresa abejotinos reputacijos vietose ir pan. Taciau yra zmoniu, kurie i reklama elektroniniu pastu neziuri taip skausmingai. Atsirado ir imoniu, kurios uz el. pasto skaityma moka pinigus. Jos nebruka reklamos per prievarta - patys vartotojai suinteresuoti ja gauti. O esant dideliam nemokamu pasto dezuciu pasirinkimui, tai atrodo netgi viliojamai.

Jus jau esate girdejes, kad ivairios kompanijos moka uz narsyma internete, ir manote, kad gauti pinigai kompensuos rysio islaidas. Taciau busite teisus tik is dalies, nes vien uz narsyma kompanijos mokes labai nedaug. 25 val. jusu internete praleisto laiko tokios imones bus "ikainota" viso labo 12 JAV doleriu. Bobute, vidutiniskai surenkanti po 5-6 tuscius alaus butelius per diena, "uzdirba" tiek pat - ir be jokio interneto. To maza - trukdys nuolat "besisukanti" reklama (vietos ekrane, tiesa, uzima nelabai daug). Trukdys ir reikalavimas kas 15 minuciu paspausti patvirtinima, jog esate savo darbo vietoje arba nuolat judinti pele virs reklamos, jog irodytumete, kad tikrai dirbate. Vien "Telekomui" uz 25 val. (dienos tarifu) sumokesite vos ne 3 kartus daugiau (pridekite dar uzmokesti interneto paslaugu teikejui), negu gausite. Taciau yra zmoniu, kuriems toks pinigu uzdirbimo budas gali pasirodyti patrauklus: pvz., tiems, kurie patys nemoka uz telefona ar interneta, ir tiems, kurie praleidzia daug laiko virtualiose bendravimo vietose (IRC, ICQ). Tokiu atveju net ir 12 doleriu - pinigai. O taip zadamus "milijonus" saziningu budu vargu ar uzdirbsite. Net jei patys praleisite 25 valandas ir atsivesite 10 draugu, is kuriu kiekvienas atsives dar po 10 ir visi jie praleis internete po 25 valandas - gautumete apie 40 JAV doleriu per menesi (apskaiciavimai pagal www.desktopdollars.com). Siuo verslu, kaip ir bet kuriuo kitu, reikia uzsiimti rimtai. Netiesa, kad uzdirbsite pinigu nieko neveikdami.

Dauguma interneto kompaniju, siulanciu pinigus, bando derinti daugeli aprasytu budu. Vis delto, kaip minejau, noredami uzdirbti nesitikekite, kad gausite pinigu uz nieko neveikima. Be to, ne visos firmos siuncia pinigus i Lietuva, todel neaisku, ar ir veikdami gausite ;). Jusu sanaudos - tai rysio islaidos, sugaistas laikas ir skaitant reklamas gadinamos akys. Dauguma vartotoju, pabande taip uzsidirbti pragyvenimui, numos ranka i siulomus "grasius". Sekmingesni, sugebeje gauti naudos is keliu desimciu tokiu kompaniju, gal ir susikraus nedideli kapitala, taciau ar nesigailes ir jie taip nedekingai svaiste savo laika? Kita vertus - galima pasiziureti i si "versla" kaip i zaidima: juk is tikruju tam , kad ji pradetum, nereikia milijonu.

2000 m. kovo 2-16 d. Nr.4 (62). 44-45psl. Naujoji komunikacija.

Paskutini karta atnaujintas
2003 kovo 29d.

Keiskis.lt - Keiskimes nuorodomis

© Pinigai is interneto. 2001-2003. giedranas@mail.lt